- iškakti
- iškàkti vksm. Iškàkti iš namų̃, iš káimo, iš krãšto.
.
.
iškakti — 1 iškàkti 1. intr. SD41, B, R iškeliauti, išvykti; patekti: Tėvas savo dukterim niekur neduoda iškàkti Brt. Jis iškako kažkur į provinciją Vv. Iškankù į miestą R127. Iškãko į didelę girią Sch242. Tuo tarpu ūkininkas iškako mugėsna Blv.… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškakti — 2 iškàkti intr. ištverti, išbūti: Reikėjo tiek iškentėt, iškàkt Tvr. Dienos metų mano ... neiškako dienump gyvatos tėvų mano Ch1Moz47,9. kakti; atkakti; dakakti; iškakti; pakakti; prakakti; prikakti … Dictionary of the Lithuanian Language
apkakti — 1 apkàkti 1. tr., intr. apeiti, apkeliauti, apvažiuoti, aplankyti: Kad ji visur ir apkañka, o koją skauda Rdm. Šiandien apkakaũ dar ir Gnobikių kaimą Lš. Ale jau svieto tai apkakau daugel Mrc. Ji tokia eikli, visur apkañka: ir Kauną, ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
atkakti — 1 atkàkti intr.; M ateiti, atvykti, atvažiuoti, atkeliauti: Vakar pas mumis atkãko mano brolis Slnt. Tokį kelią atkàkti nė biškį ne juokai Slnt. Kol (kodėl) neatkanki, dieduli, in mus nigdi? Imk ir atkàk kada nor šventądien Srj. Kai jau… … Dictionary of the Lithuanian Language
atkakti — 2 atkàkti intr. 1. Krž nusibosti, užtekti. 2. Asv nuprasti nuo žindimo, atjunkti. kakti; atkakti; dakakti; iškakti; pakakti; prakakti; prikakti … Dictionary of the Lithuanian Language
dakakti — 2 ×dakàkti (hibr.) intr. užtekti: Morta juoda kap čigonka, jai lašinių nedakañka (d.) Brt. kakti; atkakti; dakakti; iškakti; pakakti; prakakti; prikakti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškakdinti — 1 iškãkdinti K cur. 1 iškakti 1. kakdinti; atkakdinti; įkakdinti; iškakdinti; nukakdinti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškakimas — 1 iškakìmas sm. (2) KI507 → 1 iškakti 1. kakimas; atkakimas; įkakimas; iškakimas; nukakimas; sukakimas; užkakimas … Dictionary of the Lithuanian Language
iškakinti — 2 iškãkinti caus. 1 iškakti 1: Iškãkink sūnų, t. y. išsųsk J. kakinti; atkakinti; iškakinti; nukakinti; parsikakinti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškeliauti — 1. intr. išvykti, iškakti: Žentas į kelionę iškeliãvo J. Jis iškeliavo į svietą Vv. | refl.: Išsikeliavo iš savo krašto rš. 2. tr. padaryti, atlikti (kelionę): Taisos, rėdos mylimas kelelį iškeliauti KlvD51. Daug kelionių iškeliãvo A.Baran. 3.… … Dictionary of the Lithuanian Language